^ Į viršų
facebook

Anykščių Antano Baranausko pagrindinė mokykla

2019 10 23

Anykščiai S. Nėries g. 5 LT – 29145 baranausko.mok@gmail.com | Įmonės kodas 190047449

Anykščių Antano Baranausko pagrindinė mokykla

Kelionė dviračiais po Anykščių regioninį parką

dviraciai

  

   Anykščių regioninis parkas Žemės dienos viktorinos prizinių vietų laimėtojams dovanojo prizą išvyką dviračiais po lankytinus Anykščių regioninio parko objektus. Šių metų gegužės 21 dieną šeši mokiniai – Matas, Martynas, Jonas, Simas, Gabija, Ieva – ir mokytojos – Nijolė, Skirmantė – su Kavarsko daugiafunkcinio centro ir A.Vienuolio progimnazijos komandų atstovais, lydimi regioninio parko darbuotojos Rasos išvykome į žygį dviračiais po Anykščių regioninį parką.


   Kelionė buvo gan linksma, nors važiuoti pulku nebuvo taip lengva. Iš pradžių tempas buvo lėtas, tad važiuojant į statesnius kalnus daugelis sulėtėjo ar išvis sustojo sukeldami kliūtis kitiems.
   Mes turėjome numatytas gamtines pažinimo stoteles, kuriose ne tik pamatėm konkrečius objektus, bet ir pakalbėdavome apie augalus, paukščius ir kraštovaizdį.
   Pirmiausia stojome prie Elmės ir Variaus upelių, po to prie Šventosios upės. Patyrinėjome Variaus žiotis ir tėkmę. Būtent ten visi žygio dalyviai prisistatė pagal savo vardo pirmąją raidę pasakydami paukščio pavadinimą.
   Nuo Šventosios upės pakrantės galėjome šiek tiek greičiau palakstyti, t. y minti dviračius, ir gan greit palikome mokytojus užnugaryje, pasiekėme miško keliuką ir laukėme neskubančiųjų. Po šios stotelės važiavome Pavarių liepos link, prie jos mus mokino, kaip nustatyti medžio amžių ir aukštį. Aplankėme ir netoli Pavarių liepos esantį Pavarių akmenį. Patyrinėjome jo sudėtį, pabandėme išmatuoti apimtį. Nuo čia keliavome prie paskutinio objekto – šešiakamienio Elmės ąžuolo. Kad pasiektume jį, jau iš pat pradžių buvo kliūtis: kalnas, tačiau nusprendę netinginiauti ir palikdami kitų mokyklų mokinius ir mokytojus visi šeši baranauskiečiai su džiaugsmu užvažiavome į kalną. O vėliau kelias nebuvo toks sudėtingas, nepaisant to, kad važiavome žvyrkeliu.
   Daugelis Elmės ąžuolą matėme pirmą kartą, tačiau buvo vienbalsiai nuspręsta, kad tai vienas iš gražiausių medžių. Patikėdami Anykščių regioninio parko atstovės žodžiais mes prisiglaudėme prie ąžuolo – berniukai nugara, o mergaitės priekiu – tikėdamiesi sėkmės, o tada neskubėdami patraukėme atgal, sustodami paskutinį kartą miške esančioje poilsiavietėje. Ten paspėliojome, ką kažkas nupiešė, ir pasistiprinome prieš likusį kelią atgal į regioninio parko direkciją, kur turėjome palikti dviračius. O tada, neskubėdami patraukėme atgal, šitaip užbaigdami neįprastą darbo dieną. Ačiū regioninio parko darbuotojams už puikią dovaną.

 

                                                                                                      Ieva Mažvylaitė 8c